Disleksija – kas tai? Tai raidos mokymosi sutrikimas, pirmiausia paveikiantis gebėjimą tiksliai ir sklandžiai perskaityti žodžius, susieti raides su kalbos garsais, dekoduoti žodžius ir taisyklingai rašyti. Disleksija nėra tingėjimas, motyvacijos stoka ar žemo intelekto požymis.
Pasaulio sveikatos organizacijos ICD-11 klasifikacijoje ji siejama su raidos mokymosi sutrikimu, pasireiškiančiu skaitymo sunkumais. Lietuvos švietimo dokumentuose dažniau vartojami terminai skaitymo sutrikimas ir specifinis mokymosi sutrikimas. Tai nėra trumpalaikė liga, kurią galima „išgydyti“, tačiau tinkamai mokantis ir pritaikius aplinką sunkumų poveikį galima gerokai sumažinti.
Kaip pasireiškia disleksija?
Disleksiją turinčiam žmogui gali būti sunku greitai atpažinti parašytą žodį ir susieti jo raides su garsais. Skaitymas dėl to būna lėtas, nesklandus ir reikalaujantis daug pastangų. Gali pasitaikyti raidžių ar skiemenų praleidimų, pakeitimų ir pridėjimų, žodžių spėliojimo pagal pirmąsias raides ar perskaitytos eilutės pametimo.
Svarbu atskirti žodžių perskaitymą nuo teksto supratimo. Vaikas gali puikiai papasakoti garsiai išklausytos istorijos siužetą, bet sunkiai suprasti tą patį tekstą skaitydamas savarankiškai. Taip nutinka todėl, kad didelė dalis dėmesio tenka žodžiams iššifruoti, o ne jų prasmei.
- Skaitoma lėčiau ir ne taip tiksliai, kaip būtų galima tikėtis pagal amžių bei mokymosi patirtį.
- Sunku perskaityti naujus, rečiau vartojamus arba išgalvotus žodžius.
- Rašyba gali būti nepastovi: tas pats žodis skirtingose vietose užrašomas nevienodai.
- Garsus skaitymas kelia įtampą, žmogus greitai pavargsta arba jo vengia.
- Žodžiu mintys išsakomos išsamiau negu raštu.
Disleksijos požymiai skirtingame amžiuje
Vienas požymis dar nepatvirtina sutrikimo. Vertinama, ar sunkumai yra nuolatiniai, kiek jie trukdo mokytis ir ar jų negalima geriau paaiškinti kitomis priežastimis.
Prieš mokyklą
- Sunku atpažinti ar sugalvoti rimuojamus žodžius.
- Sunku išskaidyti žodį į garsus arba sujungti atskirus garsus į žodį.
- Lėčiau įsimenami raidžių pavadinimai ir jas atitinkantys garsai.
- Sunkiau išmokstami eilėraščiai, žodžių sekos ar greitai įvardijami pažįstami objektai.
Ikimokykliniame amžiuje tai yra rizikos signalai, o ne savarankiška diagnozė.
Mokykliniame amžiuje
- Skaitymas išlieka gerokai lėtesnis ar mažiau tikslus nei bendraamžių.
- Žodžiai spėliojami pagal pirmą raidę ar kontekstą.
- Skaitoma paraidžiui arba skiemenimis, sunku pasiekti sklandumą.
- Dažnos ir nepastovios rašybos klaidos.
- Rašytinėms užduotims reikia daugiau laiko, nors atsakymą vaikas žino.
- Atsiranda nenoras skaityti, nusivylimas, nerimas ar mokyklos vengimas.
Suaugusiesiems
Disleksija paprastai neišnyksta sulaukus pilnametystės, tačiau žmogus gali būti išsiugdęs veiksmingų strategijų, todėl aplinkiniai sunkumų nepastebi. Suaugusiajam gali reikėti kelis kartus perskaityti dokumentą, daugiau laiko skirti el. laiškams, tikrinti rašybą ar informaciją užsirašyti kitu būdu. Ilgi tekstai ir kelios iš karto pateiktos žodinės instrukcijos gali ypač varginti.
Šie sunkumai netrukdo sėkmingai mokytis, dirbti sudėtingą darbą ar turėti stiprių profesinių gebėjimų. Disleksija gali pasireikšti esant įvairiam intelekto lygiui ir nėra intelekto matas.
Ar raidžių painiojimas reiškia disleksiją?
Ne visada. Raidžių b ir d painiojimas, veidrodinis rašymas ar pavienės skaitymo klaidos gali pasitaikyti daugeliui rašyti besimokančių vaikų. Vien to disleksijai nustatyti nepakanka.
Taip pat netikslu disleksiją apibūdinti vien kaip „šokinėjančias raides“. Kai kurie žmonės taip nusako savo patirtį, tačiau pagrindiniai sunkumai paprastai susiję su kalbos garsų suvokimu, jų siejimu su raidėmis, žodžių dekodavimu, skaitymo tikslumu ir sklandumu.
Kodėl atsiranda disleksija?
Disleksija laikoma neurobiologinės kilmės raidos sutrikimu. Svarbų vaidmenį gali turėti fonologinio apdorojimo – gebėjimo atpažinti kalbos garsus ir jais manipuliuoti – sunkumai. Genetiniai veiksniai taip pat reikšmingi, todėl skaitymo sunkumai gali kartotis šeimose, tačiau nėra vieno juos lemiančio geno ar vienos priežasties.
Disleksija nėra blogo auklėjimo, per mažo stengimosi ar nepakankamo skaitymo pasekmė. Kita vertus, ne visi skaitymo sunkumai yra disleksija. Juos gali lemti kalbos nemokėjimas, nepakankamas mokymas, regos ar klausos problemos, intelekto sutrikimas ir kitos aplinkybės.
Disleksija, disgrafija ir diskalkulija – kuo skiriasi?
| Sąvoka | Pagrindinė sunkumų sritis |
|---|---|
| Disleksija | Žodžių dekodavimas, skaitymo tikslumas ir sklandumas. |
| Rašymo sutrikimas arba disgrafija | Rašyba, rašytinė raiška ar pats rašymo procesas. |
| Diskalkulija | Skaičių, kiekių ir matematinių veiksmų mokymasis. |
| Aleksija | Anksčiau turėto skaitymo gebėjimo praradimas, pavyzdžiui, po smegenų pažeidimo. |
Šie sunkumai gali pasireikšti kartu. Disleksiją turinčiam žmogui taip pat gali būti nustatytas dėmesio ir aktyvumo, kalbos raidos ar kitas mokymosi sutrikimas.
Kaip disleksija nustatoma Lietuvoje?
Vieno testo ar tyrimo, kuris pats savaime patvirtintų disleksiją, nėra. Vertinami skaitymo tikslumas ir sklandumas, rašyba, fonologiniai bei kalbiniai gebėjimai, mokymosi istorija, suteikto mokymo kokybė ir kitos galimos sunkumų priežastys. Internetinis klausimynas gali parodyti riziką, bet profesionalaus vertinimo neatstoja.
Jeigu sunkumų patiria mokinys, praktiškas pagalbos kelias yra toks:
- Aptarti pastebėjimus su klasės arba lietuvių kalbos mokytoju.
- Kreiptis į mokyklos logopedą, specialųjį pedagogą ar Vaiko gerovės komisiją.
- Stebėti pažangą taikant mokykloje sutartą pagalbą.
- Jeigu pažangos nepakanka, kreiptis į savivaldybės pedagoginę psichologinę ar švietimo pagalbos tarnybą.
Suaugusiųjų vertinimo tvarka Lietuvoje nėra tokia vienoda kaip mokinių. Galima teirautis universitetų psichologijos ar specialiosios pedagogikos centruose, kreiptis į kvalifikuotą psichologą, neuropsichologą arba mokymosi sutrikimus vertinantį specialistą. Jei vertinimo reikia studijų ar darbo pritaikymui, verta iš anksto pasitikslinti, kokį dokumentą priima konkreti įstaiga.
Kokia pagalba veiksmingiausia?
Pagrindas yra tiesioginis, nuoseklus ir sistemingas skaitymo mokymas. Jis turi apimti kalbos garsų suvokimą, raidžių ir garsų ryšius, žodžių dekodavimą, rašybą, skaitymo sklandumą, žodyną bei teksto supratimą. Medžiaga pateikiama mažais etapais, naujus įgūdžius siejant su jau išmoktais.
Kasdienėje veikloje gali padėti:
- daugiau laiko skaitymo ir rašymo užduotims;
- trumpos, etapais pateiktos instrukcijos;
- galimybė dalį žinių parodyti atsakant žodžiu;
- teksto skaitymo balsu ir kalbos vertimo tekstu programos;
- rašybos tikrinimo priemonės;
- aiškus, neperkrautas puslapio maketas ir pakankami tarpai;
- teksto klausymas kartu akimis sekant jo eilutes;
- vertinimas pagal dalyko žinias, kai rašybos taisyklingumas nėra užduoties tikslas.
Specialus šriftas, spalvotas fonas ar konkreti programėlė kai kuriems žmonėms gali padaryti tekstą patogesnį, bet šios priemonės negydo disleksijos ir nepakeičia sistemingo mokymo.
Garsinės knygos ir ELVIS
Garsinės knygos nėra sukčiavimas ar mokymosi vengimas. Jos suteikia galimybę susipažinti su amžių ir gebėjimus atitinkančia literatūra, kol skaitymo įgūdžiai lavinami atskirai.
Lietuvos audiosensorinės bibliotekos administruojama virtuali biblioteka ELVIS suteikia prieigą prie garsinių ir kitų pritaikytų leidinių žmonėms, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto. Registruojantis prašoma skaitymo sunkumą patvirtinančio dokumento.
Kiek žmonių turi disleksiją?
Tarptautinių tyrimų įverčiai skiriasi. Pasaulio sveikatos organizacijos medžiagoje nurodoma, kad raidos mokymosi sutrikimas su skaitymo sunkumais skirtinguose tyrimuose nustatomas maždaug 5–17 proc. mokyklinio amžiaus vaikų. Platų intervalą lemia skirtingos kalbos, vertinimo kriterijai ir tyrimų metodai. Patikimų reprezentatyvių duomenų, leidžiančių tiksliai pasakyti, kiek disleksiją turinčių žmonių yra Lietuvoje, trūksta.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar disleksija yra liga?
Ne. Tai raidos mokymosi sutrikimas, o ne užkrečiama ar trumpalaikė liga. Lietuvos švietimo sistemoje dažniau vartojamos sąvokos „skaitymo sutrikimas“ ir „specifinis mokymosi sutrikimas“.
Ar disleksija susijusi su žemu intelektu?
Ne. Disleksija gali pasireikšti įvairaus intelekto žmonėms ir nėra intelekto rodiklis. Žmogus gali puikiai suprasti sudėtingas idėjas, nors jam sunku greitai perskaityti ar užrašyti tekstą.
Ar disleksija praeina?
Ji paprastai išlieka ir suaugus, tačiau tikslingas mokymas, praktika, tinkamos strategijos ir technologijos gali gerokai sumažinti jos poveikį.
Ar internetinis disleksijos testas patvirtina sutrikimą?
Ne. Internetinis testas gali padėti pastebėti rizikos požymius, bet disleksija nustatoma tik visapusiškai įvertinus skaitymą, rašymą, kalbinius gebėjimus, mokymosi istoriją ir kitas aplinkybes.
Kada verta kreiptis pagalbos?
Pagalbos verta ieškoti, kai skaitymo sunkumai yra nuolatiniai, neproporcingi įdėtoms pastangoms, trukdo mokytis ar dirbti ir nemažėja taikant įprastą pagalbą. Nereikia laukti, kol vaikas „išaugs“ sunkumus.
