Kineziterapija daugiausia orientuota į judėjimo ir fizinių funkcijų atkūrimą ar gerinimą, o ergoterapija – į žmogaus gebėjimą savarankiškai atlikti jam svarbias kasdienes veiklas. Paprastai tariant, kineziterapeutas gali padėti geriau atsistoti, eiti ar valdyti galūnę, o ergoterapeutas – panaudoti šiuos gebėjimus rengiantis, valgant, dirbant ar gaminant maistą.
Tai nėra konkuruojančios ar visiškai atskirtos sritys. Specialistų vertinimai ir taikomi metodai gali persidengti, o po traumos, operacijos, insulto ar sergant ilgalaike liga žmogui dažnai prireikia abiejų terapijų.
Ergoterapijos ir kineziterapijos palyginimas
| Aspektas | Kineziterapija | Ergoterapija |
|---|---|---|
| Pagrindinis dėmesys | Judėjimas ir fizinės funkcinės galimybės | Dalyvavimas prasmingoje kasdienėje veikloje |
| Dažniausiai vertinama | Jėga, judesių amplitudė, eisena, pusiausvyra, koordinacija, laikysena ir ištvermė | Savitarna, rankų naudojimas, veiksmų seka, pažintiniai gebėjimai, veiklos įpročiai ir aplinkos kliūtys |
| Taikomos priemonės | Individualūs pratimai, judesių mokymas, funkcinės užduotys, mobilizacija ir fizinio aktyvumo rekomendacijos | Realių veiklų treniravimas, užduočių ir aplinkos pritaikymas, pagalbinės priemonės, įgūdžių ugdymas |
| Praktinis tikslas | Geriau atsistoti, eiti, išlaikyti pusiausvyrą ar valdyti kūną | Savarankiškiau apsirengti, pavalgyti, mokytis, dirbti ar pasirūpinti buitimi |
Kas vyksta per kineziterapiją?
Kineziterapija – tai gydymas judesiu, skirtas judėjimo ir kitoms funkcinėms galimybėms vystyti, palaikyti arba atkurti. Ji nėra vien bendros mankštos parodymas.
Kineziterapeutas pirmiausia išsiaiškina žmogaus nusiskundimus ir įvertina jo funkcinę būklę. Atsižvelgdamas į problemą specialistas gali tikrinti:
- sąnarių judesių amplitudę ir raumenų jėgą;
- laikyseną, eiseną ir gebėjimą persikelti;
- pusiausvyrą, koordinaciją ir judesių kontrolę;
- fizinį pajėgumą ir ištvermę;
- skausmo ryšį su judėjimu bei fiziniu krūviu.
Pagal vertinimo rezultatus sudaroma individuali programa, stebima pažanga ir prireikus keičiamos užduotys. Kineziterapija taikoma ne tik esant raumenų ar sąnarių problemoms. Ji gali būti svarbi ir po neurologinių ligų, operacijų, traumų, taip pat esant kvėpavimo, širdies bei kitiems funkciniams sutrikimams.
Kas vyksta per ergoterapiją?
Ergoterapijos centre yra ne atskiras judesys, o žmogui reikalinga ir prasminga veikla. Tai gali būti prausimasis, apsirengimas, valgymas, rašymas, mokymasis, namų ruoša, darbas, žaidimas ar laisvalaikis.
Ergoterapeutas vertina, kas konkrečiai trukdo atlikti veiklą. Priežastis gali būti ribotas judesys, silpnumas, sutrikusi smulkioji motorika, skausmas, dėmesio ar planavimo sunkumai, nepritaikyta aplinka arba kelių veiksnių derinys. Atsižvelgiant į poreikius gali būti:
- iš naujo mokomasi konkrečios kasdienės veiklos;
- lavinama rankos funkcija, koordinacija ar smulkioji motorika;
- užduotis suskaidoma į lengviau įveikiamus etapus;
- parenkama saugesnė veiksmų seka ar pagalbinė priemonė;
- siūloma pritaikyti namų, mokymosi arba darbo aplinką;
- ugdomi veiklos organizavimo įgūdžiai ir įpročiai.
Ergoterapija nėra vien „gydymas darbu“, rankdarbiai ar užimtumo būrelis. Kūrybinė veikla gali būti naudojama kaip priemonė, tačiau ji turi turėti konkretų funkcinį tikslą.
Kaip skirtumas atrodo praktinėse situacijose?
Po rankos lūžio
Kineziterapeutas gali padėti atkurti riešo ar alkūnės judesių amplitudę, jėgą ir judesio kontrolę. Ergoterapeutas gali treniruoti sagų užsegimą, įrankių laikymą, rašymą ar darbą kompiuteriu ir pasiūlyti laikinų veiklos pritaikymų.
Po insulto
Kineziterapijos metu gali būti mokomasi atsisėsti, atsistoti, eiti, išlaikyti pusiausvyrą ir geriau kontroliuoti pažeistą kūno pusę. Ergoterapijos metu žmogus gali iš naujo mokytis apsirengti, praustis ar gaminti maistą. Taip pat vertinama, kaip kasdienybę veikia dėmesio, suvokimo ar veiksmų planavimo sunkumai.
Vyresniam žmogui, kuriam sunku gyventi savarankiškai
Kineziterapeutas gali gerinti kojų jėgą, pusiausvyrą, eiseną ir saugų persikėlimą. Ergoterapeutas nagrinėja, kodėl sunku naudotis vonia, tualetu ar virtuve, moko saugesnių būdų ir prireikus rekomenduoja pagalbines priemones ar aplinkos pakeitimus.
Vaikui
Kineziterapija gali būti skirta stambiajai motorikai, laikysenai, pusiausvyrai, vaikščiojimui ir judesių koordinacijai. Ergoterapija gali padėti lavinti savitarnos, žaidimo, rašymo, daiktų valdymo, veiklos organizavimo ar jutiminės informacijos apdorojimo įgūdžius.
Šie pavyzdžiai yra orientaciniai. Konkretus terapijos planas priklauso ne vien nuo diagnozės, bet ir nuo žmogaus funkcinės būklės bei tikslų.
Kurį specialistą rinktis?
Orientuotis galima pagal pagrindinį sunkumą:
- Kineziterapeutas dažniau aktualus, kai vargina ribotas ar skausmingas judėjimas, silpnumas, pusiausvyros, eisenos, laikysenos arba fizinio pajėgumo problemos.
- Ergoterapeutas dažniau aktualus, kai dėl fizinių, neurologinių, pažintinių ar kitų sunkumų nepavyksta savarankiškai atlikti konkrečių kasdienių veiklų.
- Abiejų specialistų gali reikėti, kai kartu sutrikusi kūno funkcija ir kasdienis savarankiškumas.
Tai nėra diagnostinis testas. Pavyzdžiui, funkcinį atsistojimą ar daikto paėmimą gali treniruoti abu specialistai, tačiau jų vertinimo perspektyva ir galutinis tikslas gali skirtis. Jei neaišku, nuo ko pradėti, tinkamą kryptį gali padėti pasirinkti gydytojas arba pati reabilitacijos įstaiga.
Dažniausi terminų nesusipratimai
Ar ergoterapija skirta tik rankoms?
Ne. Rankų funkcija ir smulkioji motorika yra dažnos ergoterapijos sritys, tačiau specialistas taip pat vertina savarankiškumą, veiklos planavimą, pažintinių sunkumų poveikį, aplinkos kliūtis ir pagalbinių priemonių poreikį.
Ar kineziterapija yra tik mankšta?
Ne. Pratimai yra viena iš priemonių. Kineziterapeutas įvertina funkcinę būklę, nustato terapijos tikslus, moko judesių ir funkcinių užduočių, stebi pažangą bei koreguoja programą.
Ar kineziterapija ir fizioterapija reiškia tą patį?
Ne visada. Angliškas žodis physiotherapy dažniausiai verčiamas kaip kineziterapija, tačiau Lietuvos medicininės reabilitacijos sistemoje kineziterapija ir fizioterapija įvardijamos kaip atskiri metodai. Fizioterapija šiame kontekste reiškia gydymą fizikiniais veiksniais, todėl lietuviškų terminų nereikėtų laikyti visiškais sinonimais.
Kuo ergoterapeutas skiriasi nuo masažuotojo ar socialinio darbuotojo?
Masažas gali būti taikomas minkštiesiems audiniams, tačiau juo savaime nesiekiama visapusiškai įvertinti ir treniruoti kasdienės veiklos. Socialinis darbuotojas padeda spręsti socialinius poreikius, gauti paslaugas ir stiprinti dalyvavimą visuomenėje, o ergoterapeutas yra sveikatos priežiūros specialistas, vertinantis bei lavinantis veiklai reikalingus gebėjimus ir pritaikantis veiklą ar aplinką.
Kaip medicininė reabilitacija skiriama Lietuvoje?
Valstybinės ligonių kasos skelbiamoje informacijoje nurodoma, kad PSDF apmokamą medicininę reabilitaciją skiria ir siuntimą išrašo fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas arba gydantis gydytojas stacionare, atsižvelgdamas į reabilitacijos gydytojo rekomendacijas. Paslaugų rūšis, trukmė ir teikimo forma priklauso nuo paciento būklės, ligos sunkumo bei funkcijų sutrikimo. Aktualią tvarką verta tikrinti Valstybinės ligonių kasos medicininės reabilitacijos puslapyje.
Į privatų ergoterapeutą ar kineziterapeutą dažnai galima kreiptis savo iniciatyva, tačiau registracijos ir siuntimo reikalavimus nustato konkreti įstaiga. Prieš registruojantis naudinga paklausti, ar specialistas dirba būtent su jūsų amžiaus grupe ir funkcine problema.
Gydymo trukmės vien pagal diagnozę numatyti negalima. Ji priklauso nuo sutrikimo pobūdžio, bendros sveikatos, terapijos tikslų, užsiėmimų dažnio ir to, kaip gebėjimai pritaikomi kasdienybėje.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar ergoterapija ir kineziterapija gali būti taikomos kartu?
Taip. Jos dažnai derinamos, kai reikia ir pagerinti judėjimo funkciją, ir išmokti ją panaudoti kasdienėje veikloje. Specialistai gali siekti bendro reabilitacijos tikslo skirtingais metodais.
Ar abi terapijos taikomos po operacijos arba traumos?
Taip, jei nustatomas atitinkamas funkcinis poreikis. Kineziterapija gali būti skirta judesiui, jėgai ir judėjimo kontrolei, o ergoterapija – savarankiškumui ir grįžimui prie konkrečių kasdienių, mokymosi ar darbo veiklų.
Ar ergoterapija taikoma vaikams?
Taip. Vaikų ergoterapija gali apimti savitarnos, žaidimo, rašymo, smulkiosios motorikos, jutiminės informacijos apdorojimo ir veiklos organizavimo įgūdžius. Tikslai parenkami individualiai.
Per kiek laiko galima tikėtis rezultato?
Vieno termino nėra. Pažanga priklauso nuo sutrikimo, jo trukmės ir sunkumo, žmogaus sveikatos, iškeltų tikslų, užsiėmimų reguliarumo bei rekomendacijų taikymo kasdienybėje.
