Idėjos, atsakymai ir įkvėpimas kasdienai
Category
20 articles
Pomidorų lapai gali gelsti dėl natūralaus senėjimo, netinkamo laistymo, maisto medžiagų disbalanso, šaknų pažeidimų, ligų ar kenkėjų. Priežastį padeda nustatyti lapo vieta, geltimo raštas, dirvos drėgmė ir papildomi požymiai.
Amarus pradėkite naikinti nuo paprasčiausių priemonių: nuplaukite vandeniu, pašalinkite stipriai apniktas viršūnes ir saugokite natūralius jų priešus. Purškalą ar registruotą insekticidą rinkitės tik tada, kai šių veiksmų nepakanka.
Lietuvoje svogūnų sodinukai dažniausiai sodinami balandį–gegužės pradžioje, kai pašalas jau išėjęs, o dirva pradžiūvusi ir lengvai įdirbama. Rudenį galima sodinti tik žiemoti tinkamų veislių svogūnėlius.
Pomidorų sodinimo laiką lemia ne viena kalendoriaus data, o dirvos šiluma, nakties temperatūra ir šalnų prognozė. Nešildomame šiltnamyje jie dažniausiai sodinami gegužę, lauke – gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje.
Žieminiai česnakai paprastai sodinami spalio antroje pusėje, o vasariniai – kuo anksčiau pavasarį. Vis dėlto tikslią dieną geriau rinktis pagal dirvos būklę, orus ir česnako tipą.
Bulves Lietuvoje įprastai sodiname balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje, tačiau patikimiausias orientyras yra 10 cm gylyje iki 7–8 °C įšilusi, pradžiūvusi dirva.
Paprastus braškių daigus Lietuvoje geriausia sodinti anksti pavasarį arba nuo vasaros pabaigos iki rugsėjo vidurio. Tikslų laiką lemia daigų tipas, dirvos būklė ir galimybė augalus reguliariai laistyti.
Įprastas lauko braškes geriausia persodinti po derliaus – liepos pabaigoje arba rugpjūtį. Ankstyvas pavasaris taip pat tinka, tačiau seną braškyną dažniausiai naudingiau atnaujinti jaunomis, įsišaknijusiomis ūsų skrotelėmis, o ne perkelti nusilpusius kerus.
Daugumos rožių pagrindinis genėjimas Lietuvoje atliekamas pavasarį, pasibaigus didiesiems šalčiams ir pradėjus brinkti pumpurams. Tačiau vieną kartą žydinčias bei laipiojančias rožes geriau genėti po žydėjimo, o rudenį apsiriboti sanitariniu tvarkymu.
Geriausias laikas obelims genėti – žiemos pabaiga arba ankstyvas pavasaris, kai dideli šalčiai jau pasibaigę, bet pumpurai dar nepradėję aktyviai skleistis. Lietuvoje tai dažniausiai būna vasario pabaigoje–kovą, tačiau svarbiau vertinti orus ir medžio būklę, o ne konkrečią datą.
Šluotelinės ir šviesiosios hortenzijos genimos ankstyvą pavasarį, o didžialapės, kalninės bei ąžuolalapės – labai saikingai pavasarį arba po žydėjimo. Svarbiausia prieš imant sekatorių nustatyti hortenzijos rūšį.
Bulvių marą veiksmingiausia stabdyti registruotu fungicidu, kol liga dar neišplitusi. Sužinokite, kaip atskirti marą nuo sausligės, tinkamai purkšti ir apsaugoti gumbus.
Daugumą pomidorų Lietuvoje verta sėti kovą, tačiau tinkamas laikas priklauso nuo veislės ir būsimos auginimo vietos. Patikimiausia nuo planuojamos persodinimo dienos atskaičiuoti 5–8 savaites.
Lietuvoje paprikos daigams dažniausiai sėjamos nuo vasario antrosios pusės iki kovo pradžios. Tikslų laiką geriausia apskaičiuoti pagal veislę, auginimo vietą ir numatomą daigų persodinimo datą.
Agurkus daigams sėkite likus 3–4 savaitėms iki sodinimo, o tiesiai lauke – kai dirva įšyla maždaug iki 15 °C ir nebegresia šalnos. Lietuvoje tai dažniausiai būna gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje.
Patikimiausia pirmiausia nustatyti aktyvius kurmio urvus ir įvertinti realią žalą. Nedidelius pažeidimus galima sutvarkyti, naują veją apsaugoti tinklu, o nuolatinės problemos atveju veiksmingiausios paprastai būna aktyviuose tuneliuose tinkamai įrengtos specialios gaudyklės. Ultragarsas, buteliai ir aitrūs kvapai patikimo ilgalaikio rezultato dažniausiai neduoda.
Avokadą iš parduotuvėje pirkto vaisiaus kauliuko galima užsiauginti kaip kambarinį augalą. Svarbiausia teisingai atskirti kauliuko viršų nuo apačios, pasirūpinti šiluma, šviesa ir neperlaistyti.
Lietuvoje citrinmedį geriausia auginti vazone: vasarą jį galima išnešti į balkoną ar terasą, o prieš šalnas būtina grąžinti į patalpą. Šiame vadove – svarbiausios sąlygos, padedančios išlaikyti augalą sveiką ir sulaukti vaisių.
Agurkų lapų geltimas nėra viena konkreti liga. Ši diagnostinė atmintinė padės pagal lapų amžių, dėmių formą, dirvos drėgmę ir kitus požymius atskirti laistymo klaidas, mitybos sutrikimus, ligas bei kenkėjus.
Pomidorų daigams tinkamiausios silpnos koncentracijos kompleksinės trąšos su NPK ir mikroelementais. Tačiau pirmiausia reikia patikrinti substrato sudėtį: jeigu jame jau yra pradinių trąšų, papildomai maitinti ką tik sudygusių augalų nereikia.
