Norint saugiai naikinti amarus, nebūtina iš karto griebtis stipraus insekticido. Nedidelę koloniją dažniausiai galima nubraukti, pašalinti kartu su pažeista augalo dalimi arba nuplauti kryptinga vandens srove. Po kelių dienų augalą apžiūrėkite dar kartą. Jeigu amarų nemažėja, galima naudoti augalams skirtą insekticidinį muilą ar kitą konkrečiai kultūrai leidžiamą produktą, tiksliai laikantis etiketės.
Svarbiausia veikti laipsniškai: atpažinti kenkėją, įvertinti žalą, pašalinti amarus mechaniškai, netrukdyti naudingiesiems vabzdžiams ir tik tada svarstyti purškimą. Visiškai apsaugoti augalų nuo naujų amarų neįmanoma, todėl ankstyvas židinių pastebėjimas paprastai duoda daugiau naudos nei vienkartinis intensyvus purškimas.
Kaip atrodo amarai ir kokius požymius jie palieka?
Amarai – maži, minkštakūniai, augalų sultis siurbiantys vabzdžiai. Priklausomai nuo rūšies, jie gali būti žali, juodi, rusvi, gelsvi ar pilkšvi. Dažniausiai amarai telkiasi kolonijomis ant jaunų ūglių, pumpurų, stiebų ir lapų apačioje. Dalis suaugėlių turi sparnus.
Apžiūrėdami augalą ieškokite šių požymių:
- susisukusių, raukšlėtų ar deformuotų jaunų lapų;
- sulėtėjusio arba iškrypusio naujų ūglių augimo;
- ant stiebų ir lapų susitelkusių smulkių vabzdžių;
- balkšvų išnarų, likusių amarams augant;
- lipnaus sluoksnio – lipčiaus, dar vadinamo medaus rasa;
- juodos apnašos, arba suodligės, augančios ant lipčiaus.
Lipnūs lapai nebūtinai reiškia, kad matomame paviršiuje tebėra amarų. Jie gali slėptis aukščiau esančių lapų apačioje, o lipčius lašėti žemyn. Amarai taip pat gali pernešti augalų virusus, tačiau jau užkrėsto augalo vien amarų sunaikinimas neišgydo.
Ar kelis amarus būtina naikinti?
Keli amarai ant tvirto, subrendusio augalo paprastai nesukelia reikšmingos žalos. Pirmiausia verta stebėti, ar kolonija didėja ir ar nesideformuoja naujas prieaugis. Aktyviai augančius ūglius naudinga apžiūrėti maždaug du kartus per savaitę, nes ankstyvą židinį suvaldyti lengviau.
Daugiau dėmesio reikia daigams, jauniems augalams, daržovėms ir sparčiai deformuojamiems ūgliams. Susisukę lapai uždengia koloniją, todėl vėliau jos nepasiekia vanduo ir kontaktinės priemonės.
Greitas amarų naikinimo planas
- Patikrinkite augalą. Apžiūrėkite viršūnes, pumpurus ir abiejų pusių lapus. Įsitikinkite, kad matote amarų koloniją, o ne vien senus pažeidimus.
- Pašalinkite nedidelį židinį. Amarus nubraukite pirštais ar minkštu šepetėliu. Stipriai apniktas ir deformuotas viršūnes nuskabykite, jeigu toks genėjimas augalui nepakenks.
- Nuplaukite vandeniu. Tvirtą augalą purkškite kryptinga srove, ypač iš lapų apačios. Tai nuplauna amarus ir lipčių. Procedūrą geriausia atlikti ryte, kad lapai spėtų nudžiūti.
- Po 2–3 dienų patikrinkite dar kartą. Apžiūrėkite ne tik apdorotą vietą, bet ir gretimus ūglius. Prireikus mechaninį valymą pakartokite.
- Įvertinkite naudingus vabzdžius. Jeigu kolonijoje jau yra boružių ar žiedmusių lervų, neskubėkite naudoti plataus veikimo preparato.
- Tik prireikus rinkitės purškalą. Naudokite augalui ir konkrečiam kenkėjui skirtą priemonę pagal etiketę.
Stipri srovė netinka gležniems daigams, trapiems žiedams ir lengvai lūžtantiems ūgliams. Tokiais atvejais amarus geriau pašalinti švelniai arba augalą nuplauti silpnesne srove.
Kaip elgtis su skirtingais augalais?
| Augalas | Pirmasis veiksmas | Į ką atkreipti dėmesį |
|---|---|---|
| Rožės | Prilaikykite ūglį ir nuplaukite amarus nuo pumpurų bei jaunų viršūnių. | Saugokite gležnus pumpurus; kitą dieną patikrinkite pakartotinai. Prižiūrint rožyną taip pat svarbu žinoti, kada genėti rožes, kad nereikalingas ūglių šalinimas augalo nenualintų. |
| Vaismedžiai ir serbentai | Pašalinkite labiausiai apniktas jaunas viršūnes, jei jų nedaug. | Kontaktinis purškalas gali nepasiekti amarų uždarame, susisukusiame lape. Genint obelis verta laikytis tinkamo laiko ir apimties – apie tai skaitykite vadove, kada genėti obelis. |
| Daržovės ir prieskoniniai augalai | Amarus nuplaukite, o stipriai pažeistus lapus pašalinkite. | Naudokite tik tai kultūrai etiketėje leidžiamą produktą ir laikykitės išlaukos iki derliaus. |
| Daigai | Nubraukite amarus arba plaukite labai švelnia srove. | Reaguokite anksti, nes nedidelė kolonija gali smarkiai paveikti gležną prieaugį. |
| Kambariniai augalai | Izoliuokite augalą ir nuplaukite duše arba kriauklėje. | Patikrinkite gretimus vazonus ir augalą apžiūrėkite kas kelias dienas. |
Ar galima amarus purkšti muilu?
Patikimesnis pasirinkimas yra specialiai augalams skirtas insekticidinis muilas, naudojamas pagal gamintojo etiketę. Jis veikia kontaktiniu būdu: tirpalas turi patekti ant pačių amarų, įskaitant esančius lapų apačioje. Priemonė neturi ilgo liekamojo poveikio, todėl etiketėje nurodytais intervalais apdorojimą gali tekti kartoti.
Insekticidinis muilas nėra tas pats, kas indų ploviklis ar paprastas ūkiškas muilas. Buitinių priemonių sudėtis, pH, kvapikliai ir kiti priedai skiriasi, todėl vienas universalus naminis receptas negali būti laikomas saugiu visiems augalams. Net augalams skirtą priemonę pirmiausia verta išbandyti ant kelių lapų ir stebėti, ar neatsiranda nudegimo požymių.
Nepurkškite per karščius, ant sausros nualinto augalo arba tiesiai ant žiedus lankančių vabzdžių. Prieš naudodami aliejinę ar muilo pagrindo priemonę patikrinkite, ar ji tinka konkrečiai augalų rūšiai.
Soda, česnakai, dilgėlės ir kitos naminės priemonės
Sodos, acto, indų ploviklio, česnakų, svogūnų, pelenų ir įvairių žolių antpilų receptai populiarūs, tačiau jų koncentracija, veiksmingumas ir poveikis lapams nėra vienodi. „Natūralus“ savaime nereiškia nei veiksmingo, nei nekenksmingo.
- Soda ir actas gali pažeisti lapus, todėl netinka kaip universalus tirpalas nuo amarų.
- Indų ploviklis nėra standartizuota augalų apsaugos priemonė; jo priedai gali nudeginti augalą.
- Tabako nuoviro geriau nenaudoti dėl nikotino toksiškumo ir neprognozuojamos koncentracijos.
- Česnakų ir žolių ištraukų poveikis gali būti nepastovus, todėl jos nepakeičia stebėjimo ir mechaninio amarų šalinimo.
- Dilgėlių ištrauka minima kai kuriose augalinės kilmės priemonių rekomendacijose, tačiau tai nereiškia, kad ji vienodai veiksminga ir saugi visoms kultūroms.
Jeigu norite kuo mažesnės rizikos metodo, pirmiausia rinkitės vandenį, mechaninį pašalinimą ir aiškiai augalams paženklintą produktą.
Kodėl amarai grįžta ir kaip susijusios skruzdėlės?
Amarai greitai dauginasi, o sparnuoti individai gali atskristi nuo kitų augalų. Todėl net sėkmingai pašalinus koloniją vėliau gali atsirasti nauja. Amarams palankus ir azoto perteklius, skatinantis minkštų, sultingų ūglių augimą, tad augalų nereikėtų pertręšti.
Skruzdėlės renka saldų amarų lipčių ir kartais saugo kolonijas nuo plėšrūnų. Jos amarų nesukuria, tačiau gali apsunkinti natūralią jų kontrolę. Ant medžio ar krūmo verta riboti skruzdėlių patekimą būtent į apniktą lają. Lipnios medžiagos netepkite tiesiai ant jautrios žievės – naudokite tik gaminio instrukcijoje numatytą būdą.
Kas natūraliai minta amarais?
Amarais minta boružių suaugėliai ir lervos, žiedmusių bei auksaakių lervos, taip pat veikia smulkios parazitinės vapsvelės. Apvalus, sustingęs, rusvas ar išsipūtęs amaras gali būti vadinamoji amarų mumija – parazitinės vapsvelės paveiktas vabzdys, o ne aktyvus kenkėjas.
Naudingiesiems vabzdžiams padeda skirtingu metu žydintys augalai ir plataus veikimo insekticidų vengimas. Jei ant apnikto ūglio jau matote plėšrūnų lervų, verta kelias dienas stebėti, ar kolonija nepradeda mažėti.
Kada jau reikalingas insekticidas?
Registruotą augalų apsaugos produktą galima svarstyti, kai stipriai apniktas jaunas augalas ar daigai, pažeidžiama didelė naujo prieaugio dalis, ankstesni veiksmai nepadeda arba amarų neįmanoma pasiekti susisukusiuose lapuose. Pasirinkimas priklauso nuo konkretaus augalo, kenkėjo ir produkto etiketės.
Lietuvoje galima naudoti tik registruotus augalų apsaugos produktus ir tik etiketėje nurodytiems augalams bei kenkėjams. Prieš pirkdami patikrinkite aktualų VATŽŪM augalų apsaugos produktų sąrašą. Etiketėje įvertinkite:
- ar nurodyta konkreti kultūra ir amarai;
- naudojimo normą ir didžiausią purškimų skaičių;
- reikalaujamas asmenines apsaugos priemones;
- leistinas oro sąlygas ir apsaugą nuo tirpalo patekimo kitur;
- išlauką iki valgomo derliaus nuėmimo;
- apribojimus žydėjimo metu ir apsaugos priemones bitėms.
Žydinčio augalo negalima automatiškai laikyti tinkamu purkšti vien todėl, kad pasirinkta priemonė parduodama sodininkams. Vadovaukitės konkretaus produkto etikete, nepurkškite aktyvaus bičių lankymo metu ir venkite tirpalo patekimo ant žiedų bei naudingųjų vabzdžių. Maistui auginamoms kultūroms ypač svarbi etiketėje nurodyta išlauka.
Dažniausi klausimai
Kaip dažnai kartoti purškimą nuo amarų?
Mechaninį nuplovimą galima pakartoti po kelių dienų, jeigu amarų vėl matyti. Insekticidinį muilą ar kitą produktą kartokite tik etiketėje nurodytu intervalu ir neviršykite leistino apdorojimų skaičiaus.
Ar vandens srovė tikrai padeda?
Taip, nuo tvirto augalo kryptinga vandens srovė gali pašalinti nemažą dalį amarų ir nuplauti lipčių. Srovę nukreipkite į lapų apačią, tačiau nenaudokite jos trapiems daigams, žiedams ar lengvai lūžtantiems ūgliams.
Ar galima naudoti indų ploviklį?
Geriau ne. Indų ploviklis nėra augalams standartizuotas insekticidinis muilas, o jo kvapikliai, riebalus šalinantys komponentai ir kiti priedai gali pažeisti lapus.
Kaip apsaugoti augalą, kad amarai negrįžtų?
Reguliariai tikrinkite jaunus ūglius, nepertręškite azotu, saugokite boružes ir kitus natūralius priešus, o prireikus ribokite skruzdėlių patekimą į apniktą lają. Vis dėlto visiškai užkirsti kelią naujiems amarams neįmanoma.
