Braškes geriausia persodinti po derliaus, dažniausiai liepos pabaigoje–rugpjūtį. Tuo metu įsišaknijusios ūsų skrotelės jau būna tinkamos atskirti, o iki žiemos joms lieka pakankamai laiko sustiprėti. Šviežiai iškastus daigus galima sodinti iki rugsėjo vidurio, tačiau kuo vėliau tai daroma, tuo didesnė prasto įsišaknijimo rizika.
Jeigu vasaros pabaigoje braškių perkelti nepavyko, jas galima sodinti anksti pavasarį, kai dirva pradžiūsta ir ją jau įmanoma įdirbti. Tačiau vienos visai Lietuvai tinkamos datos nėra: terminą koreguoja regionas, krituliai, temperatūra, dirvos drėgmė ir daigų būklė.
Persodinimo laikas pagal sezoną
| Laikas | Kada tinka | Į ką atkreipti dėmesį |
|---|---|---|
| Liepos pabaiga–rugpjūtis | Įsišaknijusioms ūsų skrotelėms sodinti po pagrindinio derliaus | Nesodinkite per kaitrą, neleiskite dirvai išdžiūti |
| Vasaros pabaiga–rugsėjo vidurys | Šviežiai iškastiems daigams ir braškynui atnaujinti | Vėliau pasodinti augalai turi mažiau laiko įsišaknyti |
| Ankstyvas pavasaris | Kai sodinti vasaros pabaigoje nepavyko arba reikia užpildyti tuščias vietas | Sodinkite pradžiūvus dirvai; šylant orams atidžiau stebėkite drėgmę |
| Žydėjimo ar derėjimo metas | Tik būtinu atveju, perkeliant su kuo didesniu žemių gumulu | Augalas patirs stresą, todėl gali nukentėti einamasis derlius |
| Vėlyvas ruduo | Paprastai netinka plikašakniams daigams | Iki įšalo jie gali nespėti išauginti pakankamai šaknų |
Ar braškes geriau persodinti rugpjūtį, ar rugsėjį?
Jeigu daigai jau tinkami sodinti, dažniausiai geriau rinktis rugpjūtį. Anksčiau pasodintos braškės iki šalčių spėja išauginti stipresnę šaknų sistemą ir geriau pasiruošti kitų metų derliui. Sodinti rugsėjį taip pat galima, ypač šiltesnėje Lietuvos dalyje, tačiau neverta laukti vien dėl kalendorinės datos.
Svarbiausios sąlygos – neįkaitusi, pakankamai drėgna dirva ir sveikas daigas. Geriausia dirbti apsiniaukusią dieną arba vakare. Per karščius ir sausrą persodinimą verčiau atidėti, nebent lysvę galima reguliariai laistyti ir laikinai apsaugoti nuo kaitrios saulės.
Ar perkelti seną kerą, ar sodinti jauną skrotelę?
Kasdienėje kalboje persodinimu vadinami du skirtingi darbai: seno kero perkėlimas ir braškyno atnaujinimas jaunais daigais. Nusilpusio seno kero perkėlimas jo neatjaunina, todėl dažniausiai geriau sodinti sveiką jauną ūsų skrotelę arba patikrintą, sertifikuotą daigą.
Dauginant savo braškes, pirmenybę verta teikti stipriai, arti motininio kero susiformavusiai skrotelei. Leiskite jai įsišaknyti dirvoje arba atskirame indelyje ir tik tuomet nukirpkite ūsą. Nenaudokite daigų iš kerų, kurių lapai dėmėti, deformuoti, pažeisti puvinio ar kenkėjų.
Visą lysvę dažniausiai tenka atnaujinti po 3–4 metų. Tai reikėtų daryti anksčiau, jeigu uogos pastebimai smulkėja, derlius mažėja, kerai labai sutankėję, atsiranda tuščių vietų arba nuolat kartojasi ligos.
Kaip persodinti braškes: 7 žingsniai
- Parinkite naują vietą. Braškėms reikia saulėtos, neužmirkstančios lysvės. Tinka humusingas priesmėlis arba priemolis, o palankus dirvos rūgštingumas yra maždaug pH 5–6,5.
- Laikykitės sėjomainos. Į tą pačią vietą braškes rekomenduojama grąžinti ne anksčiau kaip po ketverių metų. Bulvės, pomidorai, avietės ir pačios braškės nėra tinkamiausi priešsėliai. Planuojant daržo darbus gali būti aktualūs ir bulvių sodinimo terminai, kad skirtingoms kultūroms būtų iš anksto numatytos atskiros vietos.
- Paruoškite dirvą. Pašalinkite daugiametes piktžoles, supurenkite žemę ir išlyginkite lysvę. Trąšų kiekį geriausia rinktis pagal dirvožemio būklę, o ne aklai taikyti universalias mėšlo, pelenų ar mineralinių trąšų normas.
- Atrinkite daigus. Rinkitės augalus su sveikais lapais ir gerai išsivysčiusiomis, neapdžiūvusiomis šaknimis. Jei braškė atkeliavo iš vazono, prieš sodinimą gerai sudrėkinkite šaknų gumulą.
- Išlaikykite tinkamus atstumus. Mėgėjų lysvėje saugus orientyras yra 25–40 cm tarp augalų ir 50–70 cm tarp eilių. Vešlioms veislėms palikite daugiau vietos. Per tankiai susodintame braškyne prasčiau cirkuliuoja oras ir lengviau plinta puviniai.
- Neužkaskite širdelės. Širdelė – centrinis augimo taškas, iš kurio leidžiami nauji lapai. Šaknys turi būti visiškai užbertos ir neužlenktos aukštyn, tačiau galutiniame dirvos paviršiuje širdelė turi likti neužberta. Per giliai pasodintas augalas gali pūti, o pasodinus per sekliai džiūsta atviros šaknys.
- Palaistykite ir stebėkite drėgmę. Po sodinimo gausiai palaistykite, kad dirva priglustų prie šaknų. Pirmosiomis savaitėmis šaknų zonoje palaikykite tolygią drėgmę, bet neužmirkykite lysvės. Laistymo dažnį derinkite prie kritulių, temperatūros ir dirvos tipo.
Jei braškynas kuriamas iš pirktų daigų, papildomai pravers išsamesnis vadovas apie tai, kada sodinti braškes ir kaip terminą pritaikyti skirtingos rūšies sodinamajai medžiagai.
Priežiūra po persodinimo
Plonas mulčio sluoksnis tarp augalų sumažina drėgmės garavimą ir pristabdo piktžoles, tačiau mulčiu nereikia užversti braškių širdelių. Pirmosiomis dienomis apžiūrėkite, ar po laistymo arba lietaus šaknys neiškilo į paviršių ir ar augalai nebuvo įtraukti per giliai.
Vėlai pasodintus ir silpniau įsišaknijusius daigus prieš žiemą galima pridengti laidžia agrodanga arba apsaugoti puriu mulčiu. Dengti reikėtų atvėsus orams, o ne dar šiltą rudenį, kad augalai nešustų. Gerai įsišaknijusiam, laiku pasodintam braškynui papildoma apsauga ne visada būtina.
Kada persodinti remontantines braškes?
Remontantinės braškės gali žydėti ir derėti iki rudens, todėl laukti paskutinių uogų ne visada praktiška. Jų skroteles galima įšaknydinti dar vasarą ir persodinti nelaukiant, kol baigs derėti motininis keras. Kitas saugus variantas – sodinti anksti pavasarį.
Ūsų neleidžiančias remontantines braškes ir kai kurias žemuoges galima dauginti dalijant sveiką kerą taip, kad kiekviena dalis turėtų savo šaknų ir gyvybingą augimo tašką. Persodinus aktyviai žydintį augalą dalį žiedų verta pašalinti, kad jis daugiau energijos skirtų šaknims, o ne esamam derliui.
Dažniausios persodinimo klaidos
- Perkeliamas senas, ligotas keras tikintis, kad naujoje vietoje jis atjaunės.
- Sodinama per kaitrą, o po persodinimo dirvai leidžiama išdžiūti.
- Braškių širdelė užkasama arba šaknys paliekamos kyšoti paviršiuje.
- Daigai sodinami per tankiai, neatsižvelgiant į veislės vešlumą.
- Persodinimas atidedamas iki vėlyvo rudens, kai augalai nebeturi laiko įsišaknyti.
- Naujas braškynas įrengiamas toje pačioje vietoje, kurioje braškės augo kelerius metus.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima braškes persodinti iškart po derliaus?
Taip. Tai vienas tinkamiausių laikų, jeigu ūsų skrotelės jau įsišaknijusios. Po derliaus pasodinti daigai iki žiemos turi daugiau laiko sustiprėti.
Kada braškes persodinti pavasarį?
Sodinkite kuo anksčiau, kai dirva jau pradžiūvusi ir tinkama įdirbti – įprastai balandį arba iki maždaug gegužės pradžios, priklausomai nuo regiono ir orų. Gausus derlius tais pačiais metais nėra garantuotas.
Ar galima persodinti žydinčias braškes?
Galima tik būtinu atveju, geriausia su nepažeistu šaknų gumulu. Persodinimas sukelia stresą, todėl dalį žiedų galima pašalinti ir susitaikyti su mažesniu einamųjų metų derliumi.
Kas kiek metų reikia atnaujinti braškyną?
Dažniausiai braškės vienoje vietoje auginamos 3–4 metus. Lysvę verta atnaujinti anksčiau, jeigu mažėja derlius, smulkėja uogos, daugėja ligotų augalų arba kerai pernelyg sutankėja.
Ar rugsėjo vidurys yra paskutinė persodinimo data?
Ne. Tai orientacinė riba, o ne visai Lietuvai tinkama paskutinė diena. Sprendžiant reikia įvertinti regioną, rudens orus, dirvos drėgmę, daigo tipą ir tai, ar iki įšalo liks pakankamai laiko šaknims augti.
