Kelionė į Japoniją: ką žinoti prieš vykstant

Kelionė į Japoniją pirmą kartą bus paprastesnė, jei jai skirsite maždaug 14 dienų, pasirinksite ne daugiau kaip 4–5 nakvynės bazes ir dar prieš išvykdami rezervuosite skrydžius, viešbučius bei populiariausias pramogas. Lietuvos piliečiai trumpam turistiniam vizitui gali vykti be vizos, o didžiuosiuose miestuose automobilio nereikia – patogiausia naudotis traukiniais, metro ir papildoma IC transporto kortele.

Didžiausios planavimo klaidos – bandymas aplankyti per daug vietų, automatiškai perkamas „Japan Rail Pass“ ir lūkestis, kad sakuros visur žydės tuo pačiu metu. Toliau pateiktas planas padės šių klaidų išvengti.

Dokumentai: ar Lietuvos piliečiams reikia vizos?

Lietuvos piliečiams, vykstantiems į Japoniją turizmo tikslais ne ilgiau kaip 90 dienų, vizos nereikia, jeigu kelionės metu nebus dirbama ar užsiimama kita pajamas teikiančia veikla. Prieš išvykstant aktualias sąlygas verta dar kartą patikrinti Japonijos ambasados Lietuvoje puslapyje.

• Reikalingas visą numatomą buvimo laiką galiojantis pasas.
• Pasienyje gali būti paprašyta parodyti grįžimo arba tolesnės kelionės bilietą, nakvynės adresą ir pakankamų lėšų įrodymą.
• Taip pat patikrinkite oro linijų ir tranzito valstybės reikalavimus – jie gali skirtis nuo Japonijos atvykimo taisyklių.
• Turėkite kelionių draudimą, padengiantį gydymo, nelaimingų atsitikimų ir, jei reikia, kelionės sutrikimų išlaidas.

„Visit Japan Web“ nėra viza. Tai oficiali sistema, kurioje galima iš anksto suvesti imigracijos ir muitinės informaciją bei gauti oro uoste naudojamus QR kodus. Ji paprastai nėra vienintelis būdas atlikti formalumus, tačiau gali sutrumpinti atvykimo procedūras. Kadangi reikalavimai keičiasi, sistemą patikrinkite prieš pat kelionę.

Kada geriausia keliauti į Japoniją?

Patogiausi laikotarpiai klasikiniam Tokijo, Kioto ir Osakos maršrutui dažniausiai yra pavasaris ir ruduo. Vis dėlto tai ir paklausiausi sezonai, todėl nakvynes reikia užsakyti anksčiau.

Sakurų žydėjimas nėra visą balandį trunkantis reiškinys: pietuose jis prasideda anksčiau, o Hokaide – gerokai vėliau. Konkrečių metų prognozę tikrinkite likus kelioms savaitėms iki kelionės. Didesnių vietinio turizmo srautų taip pat tikėkitės per „Golden Week“, Obon laikotarpį maždaug rugpjūčio viduryje ir Naujuosius metus.

Kiek dienų skirti ir kokį maršrutą pasirinkti?

Dešimties dienų užtenka Tokijui ir Kansajaus regionui, tačiau 14 dienų yra universalesnis pirmos kelionės variantas. Per tris savaites galima pridėti Japonijos Alpes, Kanadzavą, Takajamą, Hokaidą arba Kiūšiū.

Subalansuotas 14 dienų maršrutas

Jeigu skrydis pirmyn ir atgal yra per Tokiją, paskutinę naktį saugiau praleisti Tokijuje, o ne planuoti ilgą pervažiavimą iš kito regiono tą pačią dieną.

Kur geriausia apsistoti pirmą kartą?

• Tokijuje rinkitės vietą netoli gerai sujungtos metro ar geležinkelio stoties. Nebūtina apsistoti pačiame Šibujos centre.
• Kiotas patogus šventykloms, tradiciniams rajonams ir išvykoms į Narą. Ankstyvas rytas čia padeda aplenkti ekskursijų grupes.
• Osaka tinka norintiems aktyvesnių vakarų ir patogaus susisiekimo Kansajaus regione. Iš jos galima vykti į Narą, Kobę ar Himedži.

Kiek kainuoja kelionė į Japoniją?

Vienos patikimos visos kelionės kainos nėra: skrydžiai, jenos kursas ir nakvynės per sakurų sezoną gali smarkiai keistis. Biudžetą geriausia skaičiuoti atskiromis eilutėmis:

1. skrydis iš Lietuvos ir atgal;
2. nakvynė vienam žmogui, įvertinus, ar kambariu dalijasi du keliautojai;
3. miesto transportas ir oro uostų pervežimai;
4. tarpmiestiniai traukiniai;
5. maistas, muziejai ir kitos pramogos;
6. draudimas, internetas ir bent 10–15 proc. rezervas.

Taupant galima rinktis hostelius ar paprastus „business hotel“, valgyti nebrangiose užkandinėse ir rečiau važiuoti greitaisiais traukiniais. Vidutiniam biudžetui būdingas dvivietis viešbučio kambarys, keli „shinkansen“ pervažiavimai ir mokamos pramogos. Komfortiškoje kelionėje didžiausią skirtumą paprastai sudaro geresni viešbučiai, ryokan su maitinimu, taksi ir rezervuojamos patirtys.

Ar dar apsimoka „Japan Rail Pass“?

„Japan Rail Pass“ nebėra savaime suprantamas pirkinys. Prieš jį įsigydami oficialiame JR Pass puslapyje patikrinkite tuo metu galiojančią kainą ir susumuokite atskirus savo maršruto bilietus.

Pavyzdžiui, planuodami Tokijas–Kiotas–Hirošima–Osaka maršrutą palyginkite konkrečių tarpmiestinių kelionių kainą su pasirinktos trukmės paso kaina. Į skaičiavimą įtraukite tik tas keliones, kurioms pasą iš tiesų galėsite naudoti. Dažnai pigesni būna atskiri bilietai arba konkrečiam regionui skirtas JR pasas.

Miesto transportas, IC kortelės ir bagažas

„Suica“, „PASMO“, „ICOCA“ ir kitos suderinamos IC kortelės veikia kaip papildomos vertės transporto kortelės. Jomis galima atsiskaityti daugelyje metro, traukinių ir autobusų, taip pat dalyje automatų bei parduotuvių. Jos nepakeičia visų rezervuotų tarpmiestinių ar „shinkansen“ bilietų.

Didelį lagaminą nešiotis perpildytose stotyse nepatogu. „Takkyubin“ arba „takuhaibin“ paslauga leidžia išsiųsti bagažą iš oro uosto ar viešbučio į kitą nakvynės vietą. Pristatymas ne visada vyksta tą pačią dieną, todėl vienai nakčiai reikalingus daiktus turėkite kuprinėje. Kai kuriuose greituosiuose traukiniuose vietą itin dideliam bagažui reikia rezervuoti.

Pinigai, internetas ir elektra

• Valiuta: Japonijos jena (JPY, ¥). Kortelės plačiai naudojamos miestuose, tačiau grynųjų gali reikėti mažose užkandinėse, šventyklose, kaimo vietovėse ir kai kuriuose automatuose.
• Atsiskaitymas: turėkite dvi skirtingų mokėjimo sistemų korteles ir nedidelę grynųjų sumą.
• Internetas: praktiškiausi variantai yra eSIM, duomenų SIM arba nešiojamas „pocket Wi-Fi“. Prieš pirkdami patikrinkite telefono suderinamumą.
• Navigacija: miestuose paprastai pakanka „Google Maps“, o detalesniems traukinių maršrutams gali praversti „Japan Travel by NAVITIME“ ar panaši programa.
• Elektra: Japonijoje naudojama 100 V įtampa ir plokšti A tipo kištukai. Iš Lietuvos vykstančiam keliautojui paprastai reikia adapterio, o ant prietaiso būtina patikrinti palaikomą įtampą.

Ką rezervuoti iš anksto?

Per sakurų, rudens spalvų ir nacionalinių švenčių laikotarpius pirmiausia rezervuokite skrydžius bei nakvynę. Iš anksto taip pat gali tekti užsakyti:

• ryokan ir mažas tradicines užeigas;
• „Ghibli Museum“, „Ghibli Park“ ir „Nintendo Museum“ lankymą;
• kai kurias „Pokémon Café“ vietas;
• „teamLab“ ekspozicijas ir „Shibuya Sky“ laiką per saulėlydį;
• Fudži kalnų trobelę oficialaus kopimo sezono metu;
• populiarius restoranus ir vietą dideliam bagažui traukinyje.

Pardavimo pradžios datos ir taisyklės keičiasi, todėl tikrinkite konkretaus objekto oficialų puslapį, o ne senesnius keliautojų įrašus.

Svarbiausias etiketas

• Arbatpinigiai Japonijoje paprastai nepaliekami.
• Traukiniuose kalbėkite tyliai ir venkite pokalbių telefonu.
• Į namus, dalį ryokan, šventyklų patalpų ir restoranų įeinama nusiavus.
• Prieš lipant į onsen baseiną būtina nusiprausti. Bendrose tradicinėse voniose maudymosi kostiumai paprastai nedėvimi.
• Tatuiruočių taisyklės skiriasi: kai kurios maudyklos jas leidžia uždengti, kitos siūlo privačią vonią, o dalis lankytojų su tatuiruotėmis nepriima.
• Gatvėse nedaug šiukšliadėžių, todėl pravartu turėti mažą maišelį šiukšlėms.
• Valgyti einant nėra visuotinai uždrausta, tačiau perpildytose vietose tai gali būti laikoma nemandagu ar nepraktiška.

Saugumas ir gamtinės rizikos

Japonija laikoma saugia kelionių kryptimi, tačiau vis tiek saugokite daiktus ir atsargiai vertinkite nepažįstamųjų kvietimus į barus pramogų rajonuose. Didesnę praktinę riziką kelia žemės drebėjimai, taifūnai, cunamiai, nuošliaužos ir transporto sutrikimai.

Atvykę peržiūrėkite viešbučio evakuacijos planą, įsidiekite „Safety Tips“ programėlę ir sekite JNTO skubiosios informacijos puslapį. Per žemės drebėjimą saugokitės krentančių daiktų, nesinaudokite liftu ir vykdykite vietos institucijų nurodymus. Artėjant taifūnui neplanuokite ilgų pervažiavimų ir tikrinkite vežėjų pranešimus.

• 110 – policija.
• 119 – greitoji medicinos pagalba ir ugniagesiai.
• 050-3816-2787 – JNTO visą parą veikianti lankytojų pagalbos linija.

Ar verta nuomotis automobilį?

Tokijuje, Kiote ir Osakoje automobilis dažniausiai tik trukdo dėl parkavimo, eismo ir puikaus viešojo transporto. Nuoma gali būti naudinga Hokaide, Kiūšiū, Japonijos Alpėse ar atokesnėse kaimo vietovėse.

Japonija pripažįsta tik nustatytos formos tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą pagal 1949 m. Ženevos konvenciją. Prieš rezervuodami automobilį patikrinkite, ar Lietuvoje išduotas dokumentas atitinka Japonijos reikalavimus. Japonijoje eismas vyksta kairiąja kelio puse.

Kontrolinis sąrašas prieš išvykstant

Likus maždaug mėnesiui

• Patikrinkite paso, draudimo ir tranzito sąlygas.
• Susumuokite traukinių bilietus ir nuspręskite, ar reikalingas geležinkelių pasas.
• Rezervuokite populiarias pramogas ir ryokan.
• Pasirinkite eSIM, SIM arba „pocket Wi-Fi“.

Likus savaitei

• Užpildykite „Visit Japan Web“ informaciją ir išsaugokite QR kodus.
• Patikrinkite orų, sakurų, taifūnų ar sniego prognozes.
• Atsisiųskite bilietus, viešbučių adresus ir draudimo dokumentus, kad juos pasiektumėte be interneto.
• Įsidėkite A tipo kištuko adapterį, vaistus originaliose pakuotėse ir nedidelę sumą jenų.

Dažniausi klausimai

Ar galima Japonijoje keliauti nemokant japonų kalbos?

Taip. Didžiosiose stotyse nuorodos dažniausiai pateikiamos ir anglų kalba, o navigacijos bei vertimo programėlės padeda kasdienėse situacijose. Pravartu išmokti kelias mandagumo frazes ir turėti viešbučio adresą japoniškais rašmenimis.

Ar Japonijoje visur reikia grynųjų?

Ne. Kortelės plačiai priimamos viešbučiuose, didesnėse parduotuvėse ir miestų restoranuose, tačiau grynųjų dar prireikia mažose įstaigose, šventyklose ir regionuose.

Ar „Japan Rail Pass“ visada sutaupo pinigų?

Ne. Jo naudą lemia konkretus maršrutas ir tuo metu galiojanti kaina. Prieš pirkdami palyginkite paso kainą su atskirų bilietų suma ir regioniniais pasiūlymais.

Kiek dienų pakanka pirmai kelionei?

Dešimt dienų tinka trumpam Tokijo ir Kansajaus maršrutui, tačiau 14 dienų leidžia patogiau aplankyti Tokiją, Kiotą, Osaką, Narą ir Hirošimos regioną.

Ar „Visit Japan Web“ yra viza?

Ne. Tai elektroninė atvykimo ir muitinės informacijos pateikimo sistema. Lietuvos piliečiui trumpam turistiniam vizitui vizos paprastai nereikia, tačiau prieš kelionę būtina patikrinti naujausias sąlygas.

Jei dar renkatės Azijos kryptį, planavimo ir klimato skirtumus galite palyginti su kelione į Tailandą. Trumpesnei europinei išvykai pravers ir praktinis kelionės į Maltą gidas.